Jūs pradedate savo savarankišką gyvenimą – vadinasi jūs prisiimate pilną atsakomybę už ji.
Ir jei jūsų gyvenime, jūsų netenkina tam tikri momentai, vadinasi jūs nesate pasiruošę jam.
Pagal įstatymą, daugelyje šalių, pilnametystė prasideda nuo 18-os metų.
Tikrovėje, reiktu suvokti, kad savarankiški mes esame nuo 14 metų. Tai turėtų žinoti ir tėvai, ir vaikai. Tėvams reiktų suspėti paruošti vaikus savarankiškumui ir leisti jiems būti savarankiškais. Kitu atveju, tai turi įvairių pasekmių, tiek vieniems, tiek kitiems. Ir deja nelabai gerų (daugumoje problemos su priklausomybėmis). Tačiau labiausiai nukenčia vaikai… Jie, į savo ateities krepšelį, prisikrauna bereikalingų problemų, kurios trukdo judėti per gyvenimą, būti laimingais, sveikais ( turiu omeny traumas ir ne tik…)
Tėvams – paleisti ir suvokti, kad vaikas jau suaugo, o vaikui prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą (savo elgesį, darbus, ateities planus ir jų įgyvendinimą…). Tėvų pagalba tik tuomet jei vaikas paprašo (daugumai šiuolaikinių vaikų tai gana sudėtinga, tėvų taip pat).
Tėvų pareiga išmokyti vaiką savarankiškumo iki jam sueis 14-a metų. Nuo šio amžiaus į vaiką reikėtų žiūrėti, kaip į suaugusį žmogų, pilnai suaugusį…, o ne, kaip į savo nuosavybę…
O, kad viskas vyktų sklandžiai, reikalinga turėti informaciją apie tai, kodėl, kada, kaip ir kas vyksta vienu ar kitu atveju…
Informacija bus pildoma…